Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga (PrLJS), praeitų metų lapkričio mėnesį atšventusi savo pirmąjį gimtadienį, ir Prancūzijos lietuvių bendruomenė (PrLB), jau šešiasdešimt metų veikianti Prancūzijoje, vasario 10-12 dieną kviečia į “Lietuvių dienas Prancūzijoje”. Trijų dienų programoje numatyti jaunų lietuvių kūrėjų koncertai, filmų peržiūros, pristatymai ir diskusijos.
Jacques‘as Tatischeffas (Žakas Tatišefas) gimė 1907 m. netoli Paryžiaus. Nuo pat vaikystės jis buvo apsuptas iškilių, aristokratiško kraujo asmenybių. Jacques‘as nebuvo pažangus mokykloje, bet jam visada sekėsi sportas, ypač tenisas ir jojimas. Būtent jojimo klube atsiskleidė jo komiko talentas, kurį jaunuolis netrukus pritaikė miuzikholuose, pasirodydamas komiškuose skečuose „Sporto parodijos“. 1949 m. debiutavo kine, komedijoje „Šventės diena“.
2011 m. lapkričio mėnesį Los Andžele Pierre‘ui Etaix‘ui buvo įteiktas Garbės Oskaras už visą kūrybinę veiklą kine. Pirmąjį Oskarą jis gavo prieš 48 metus už juostą Gražių sukaktuvių, pripažintą geriausiu 1969-ųjų trumpametražiu filmu. Bet čia kalbėsime ne apie apdovanojimus, o apie patį menininką ir jo kūrybą, kuriai šių metų Žiemos ekranuose skiriama retrospektyva.
2011-ieji – Marìjos Kiurì (Marie Curie) metai. Gruodžio 10-ąją sukako šimtas metų nuo tos dienos, kai ši mokslininkė – pirmoji pasaulyje – antrąsyk pelnė Nobelio premiją už jos atliktus radžio ir polonio (elemento, kurį jį pavadino gimtosios šalies garbei) tyrinėjimus.
Šimtųjų metinių proga Les Films d’un jour, Arte France, l’Institut Curie ir CNRS Images sukūrė dokumentinę juostą Marija Kiuri: anapus legendos. Remdamiesi mokslininkės autobiografija, užrašais ir laiškais, filmo kūrėjai atkuria šios žymios, bet taip menkai pažįstamos moters paveikslą. Šiais metais filmų mokslo tema festivalyje Pariscience 2011 ši juosta laimėjo Pierre-Gilles de Gennes premiją.
55-ajame leidinio Darbai ir dienos tome paskelbti pranešimai (prancūzų k., santraukos lietuvių k.) iš tarptautinės konferencijos Lietuvių ir prancūzų kultūriniai saitai XIX amžiuje, vykusios 2010 m. balandžio 23 d. Vytauto Didžiojo universitete.
Publikuojami pranešimai:
Stéphane’as Gaconas dėsto šiuolaikinio pasaulio istoriją Burgundijos universitete ir Paryžiaus Politikos mokslų institute. Vasaros dvelksme jis skaitė paskaitą apie Prancūziją Trečiosios Respublikos metais (1870-1940). Tai laikotarpis, kai pasibaigė 1789-aisiais prasidėjusi kovos epocha, kurios metu brolystė buvo nuodugniai apmąstyta. Kiekviename šios kovos etape brolystės klausimas buvo iškeliamas siekiant išspręsti sunkų uždavinį: kaip kovos brolystę, vienijusią kovoje dėl laisvės, teisybės, tėvynės, paversti visuotine brolyste? 1848 m. revoliuciją galėtume pavadinti šio broliško polėkio kulminacija; polėkio, kuris antrojoje amžiaus pusėje patirs ne vieną išbandymą.
Claudine‘a Hermann, mokslininkė, asociacijos Moterys ir mokslas įkūrėja, ir pasaulinio garso astrofizikė, profesorė Jocelyn Bell Burnell dalyvavo diskusijoje apie mokslo galią ir vidinę hierarchiją Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kuri vyko lapkričio 23 dieną.
Diskusiją surengė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Britų Taryba, Prancūzų institutas Lietuvoje.
Naujienų portalas Bernardinai.lt ir Prancūzų institutas Lietuvoje pradeda publikuoti seriją straipsnių iš Prancūzijoje leidžiamo žurnalo ESPRIT, rašančio filosofijos, kultūros, pasaulio aktualijų temomis.
Siūlome paskaityti pirmą straipsnį, Mondhero Kilani Religija pilietinėje sferoje: „Atkerėjimo“ kritika.
Kiek vėliau bus publikuoti dar du straipsniai:
Robert Damien ©Univ.ouverte des compétences
Robert’as Damienas (Roberas Damjenas) yra filosofijos mokslų daktaras, Paryžiaus X Nantero (Paris X Nanterre) ir Franš Kontė (Franche-Comté) universitetų dėstytojas, žurnalo Cités vyriausiasis redaktorius. Pagrindinis šio mokslininko tyrimų objektas yra filosofinė patarėjų ir valdžios santykio problema, kurią jis nagrinėjo ir savo disertacijoje, skirtoje XVII-XVIII a. sandūroje atsiradusiai filosofinei valdovo patarėjo figūrai analizuoti.
Prancūzų instituto mediatekos fondas pasipildė 200-ais naujų muzikos plokštelių. Jus domina prancūzų atlikėjai? Prašom! Claire Diterzi, Bénabar, Arthur H, Zaz, Bax ir daug kitų. Prancūzų dainų tekstai įmantrūs, muzika dvelkia melancholija, ji kartais romantiška, kartais ne visai padori, ir net gebanti nustebinti!
Prancūzų institutas Lietuvoje
