Didžioji 1

2011-ieji – Marìjos Kiurì (Marie Curie) metai. Gruodžio 10-ąją sukako šimtas metų nuo tos dienos, kai ši mokslininkė – pirmoji pasaulyje – antrąsyk pelnė Nobelio premiją už jos atliktus radžio ir polonio (elemento, kurį jį pavadino gimtosios šalies garbei) tyrinėjimus.

Šimtųjų metinių proga Les Films d’un jour, Arte France, l’Institut Curie ir CNRS Images sukūrė dokumentinę juostą Marija Kiuri: anapus legendos. Remdamiesi mokslininkės autobiografija, užrašais ir laiškais, filmo kūrėjai atkuria šios žymios, bet taip menkai pažįstamos moters paveikslą. Šiais metais filmų mokslo tema festivalyje Pariscience 2011 ši juosta laimėjo Pierre-Gilles de Gennes premiją.

2011 m. lapkričio mėnesį Vilniuje vyko tarptautinė konferencija, Mokslas, inovacijos ir lytiškumas. Ta proga Prancūzų institute, dalyvaujant režisieriui Micheliui Vuillermet, buvo rodomas dokumentinis filmas Marija Kiuri: anapus legendos. Šiame vaizdo įraše režisierius kalba apie garsiąją mokslininkę ir apie savo filmą.

Marija Kiuri yra žinoma kaip dviejų Nobelio premijų laureatė: 1903 m., kartu su savo vyru, ji pelnė fizikos, o 1911 m. – chemijos srities premijas. Bet tai tėra vienas šios neeilinės moters gyvenimo įvykių.

Marija Sklodovska gimė Varšuvoje 1867 m. Išgyvenusi ankstyvą sesers, o vėliau ir motinos mirtį, paguodos ji ieškojo moksle. Tuometinėje Lenkijoje univesitetų durys moterims buvo uždarytos, todėl siekti aukštojo mokslo ši gabi jauna moteris išvyksta į Paryžių. 1891 m. ji yra priimama į Sorboną, kur studijuoja fiziką, vėliau matematiką. Netrukus ji susipažįsta su Pjeru Kiuri, fizikos mokyklos mokytoju. Mažiau nei po metų pora susituokia. Nepaisydami sunkumų, abu mokslininkai tęsia radioaktyvumo tyrinėjimus, kuriems Marija skyrė ir savo  disertaciją. Poros darbas nelieka nepastebėtas – 1903 m., kartu su Anri Bekereliu (Henri Becquerel), jie pelno Nobelio  premiją už pasiekimus fizikos srityje. Sutuoktiniai tampa žinomi ne ką mažiau, nei jų atradimai.

1906 m., Pjerui Kiuri žuvus autoįvykyje, Marija užsisklendžia mokslo pasaulyje. Ji perima vyro darbą Gamtos mokslų fakultete, tapdama pirmąja istorijoje bendrosios fizikos dėstytoja. Ji tęsia savo mokslinį darbą: atskyrusi radžį nuo radioaktyviųjų nuosėdų, ji tiria šių medžiagų gydomąsias savybes. Už savo reikšmingus pasiekimus chemijos srityje mokslininkė pelno antrąją Nobelio premiją.

1914 m. išsipildo sena M. Kiuri svajonė – įkuriamas Radžio institutas, kuris vėliau bus pervadintas įkūrėjos garbei. Pagrindinis šios įstaigos tikslas – tobulinti vėžinių susirgimų gydymo metodus pasitelkiant radioterapiją.

Pirmojo pasaulinio karo metu M. Kiuri, kartu su Raudonuoju Kryžiumi, įkuria pirmąją radiologinę greitąją pagalbą. Tai buvo paprasčiausia turistinė mašina, pritaikyta gabenti į frontą visą Rentgeno aparatą. Karui pasibaigus, M. Kiuri iš paskutiniųjų stengiasi atgaivinti Radžio instituto veiklą. Netrukus jo veikla tampa tarptautine: čia atvyksta mokslininkai ir studentai iš viso pasaulio. Institute dirba daug mokslininkių moterų, kurioms suteikiama galimybė siekti užsibrėžtų mokslinių tikslų. Tokiu būdu, nors ir netiesiogiai, institutas prisideda prie moterų kovos už savo teises.

Marija Kiuri mirė nuo leukemijos 1934 m. Tikėtina, jog jos ligos priežastimi tapo nuolatinis darbas su radioaktyviomis medžiagomis.