Režisieriaus karjerą pradėjęs kino kritikas Thierry Jousse’as viešėjo festivalyje Žiemos ekranai. Šiame interviu kalbėjomės apie festivalyje rodytą, naujausią jo juostą Aš esu niekieno žemė, stebinančią pasakojimo stilių įvairove.
Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga (PrLJS), praeitų metų lapkričio mėnesį atšventusi savo pirmąjį gimtadienį, ir Prancūzijos lietuvių bendruomenė (PrLB), jau šešiasdešimt metų veikianti Prancūzijoje, vasario 10-12 dieną kviečia į „Lietuvių dienas Prancūzijoje“. Trijų dienų programoje numatyti jaunų lietuvių kūrėjų koncertai, filmų peržiūros, pristatymai ir diskusijos.
Jacques‘as Tatischeffas (Žakas Tatišefas) gimė 1907 m. netoli Paryžiaus. Nuo pat vaikystės jis buvo apsuptas iškilių, aristokratiško kraujo asmenybių. Jacques‘as nebuvo pažangus mokykloje, bet jam visada sekėsi sportas, ypač tenisas ir jojimas. Būtent jojimo klube atsiskleidė jo komiko talentas, kurį jaunuolis netrukus pritaikė miuzikholuose, pasirodydamas komiškuose skečuose „Sporto parodijos“. 1949 m. debiutavo kine, komedijoje „Šventės diena“.
2011 m. lapkričio mėnesį Los Andžele Pierre‘ui Etaix‘ui buvo įteiktas Garbės Oskaras už visą kūrybinę veiklą kine. Pirmąjį Oskarą jis gavo prieš 48 metus už juostą Gražių sukaktuvių, pripažintą geriausiu 1969-ųjų trumpametražiu filmu. Bet čia kalbėsime ne apie apdovanojimus, o apie patį menininką ir jo kūrybą, kuriai šių metų Žiemos ekranuose skiriama retrospektyva.
Prancūzų instituto mediatekos fondas pasipildė 200-ais naujų muzikos plokštelių. Jus domina prancūzų atlikėjai? Prašom! Claire Diterzi, Bénabar, Arthur H, Zaz, Bax ir daug kitų. Prancūzų dainų tekstai įmantrūs, muzika dvelkia melancholija, ji kartais romantiška, kartais ne visai padori, ir net gebanti nustebinti!
Vilna, Vilnius, miestas, kur gimė mano močiutė, kur nužudyta visa giminė. Tolimas kraštas, kuris man atrodė nepažįstamas, neįtikėtinas, paskendęs užmarštyje. Malvina Silberman
Andrea Davidson yra choreografė, video ir multimedijos menininkė iš Kanados. Paskutiniame Kultūros horizontų 2020 pokalbyje apie meno praktikas spalio 6 d. ji kalbėjo apie tai, kaip skaitmeninės technologijos pakeitė menininkų kūrybą šokio srityje.
Andrea Davidson dirbo daugelyje šiuolaikinio ir klasikinio šokio trupių. Paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje, kurdama vieną solo spektaklį, užsikrėtė skaitmeninių technologijų virusu, pradėjo montuoti video medžiagą. Mėgėjiškas eksperimentavimas netrukus virto pagrindine veikla. Andrea nusprendė studijuoti Paryžiaus VII universitete. Jean-Louis Boissier, vadovavęs jos baigiamajam darbui apie interaktyvumo estetiką, atskleidė, kokias galimybes šokiui suteikia naujos technologijos. Štai taip buvusi balerina ėmė kurti interaktyvius šokio spektaklius, naudodama naująsias technologijas.
Spalio 6 d. Vilniuje koncertavo jaunas, bet jau garsus prancūzų gitaristas Thibault Cauvin. Siūlome mūsų sukurtą trumpą filmą apie gitaros virtuozą ir pokalbį su juo iš svetainės diena.lt (straipsnio autorė Ieva Pepcevičiūtė).
2004 m. susibūręs Baltijos gitarų kvartetas yra vienas žymiausių klasikinės gitaros ansamblių Baltijos šalyse. Trečius metus rengiamame Baltijos gitarų festivalyje kvartetas Lietuvos publikai pristato išskirtinius gitaros koncertus, į mūsų šalį pakviečia ryškiausius pasaulio atlikėjus.
Nuo 2008-ųjų Hélène Deriu (Elena Deriù) vadovauja skaitmeninio meno centrui Kawenga, kuris jau penkiolika metų skatina informacinių technologijų naudojimą kultūros ir meno srityje, sieka mažinti skaitmeninę atskirtį. Kultūros horizontų 2020 programoje rugsėjo 29 d. vyko pokalbis edukacijos tema, kuriame Hélène Deriu pasakojo apie šį centrą.
Samuelis Baussonas (jo tinklaraštis) penkis metus dirba Tulūzos muziejaus (Museum de Toulouse) svetainės administratoriumi. 2007 m. jis paskatino muziejų, pirmą iš Prancūzijos meno institucijų, žengti į socialinius tinklus.
Rugsėjo 22 d. Samuelis Baussonas dalyvavo antroje pokalbių ciklo Kultūros horizontai 2020 diskusijoje tema Institucijos ir tinklo kultūra.
Prancūzų institutas Lietuvoje