Režisieriaus karjerą pradėjęs kino kritikas Thierry Jousse’as viešėjo festivalyje Žiemos ekranai. Šiame interviu kalbėjomės apie festivalyje rodytą, naujausią jo juostą Aš esu niekieno žemė, stebinančią pasakojimo stilių įvairove.
Jacques‘as Tatischeffas (Žakas Tatišefas) gimė 1907 m. netoli Paryžiaus. Nuo pat vaikystės jis buvo apsuptas iškilių, aristokratiško kraujo asmenybių. Jacques‘as nebuvo pažangus mokykloje, bet jam visada sekėsi sportas, ypač tenisas ir jojimas. Būtent jojimo klube atsiskleidė jo komiko talentas, kurį jaunuolis netrukus pritaikė miuzikholuose, pasirodydamas komiškuose skečuose „Sporto parodijos“. 1949 m. debiutavo kine, komedijoje „Šventės diena“.
2011 m. lapkričio mėnesį Los Andžele Pierre‘ui Etaix‘ui buvo įteiktas Garbės Oskaras už visą kūrybinę veiklą kine. Pirmąjį Oskarą jis gavo prieš 48 metus už juostą Gražių sukaktuvių, pripažintą geriausiu 1969-ųjų trumpametražiu filmu. Bet čia kalbėsime ne apie apdovanojimus, o apie patį menininką ir jo kūrybą, kuriai šių metų Žiemos ekranuose skiriama retrospektyva.
Nenetė veik nejuda – diena iš dienos sėdi už stiklo. Prieš jos akis kasdien praplaukia šimtai žmonių. Kylantį triukšmą (dažniausiai čia lankosi moksleiviai, organizuotos grupės) slopina ta pati stora stiklo pertvara. Keista ši siena, keista ši distancija – permatomą ekraną lengvai įveikia godus anoniminių praeivių minios žvilgsnis. Abejotinas šio skaidraus paviršiaus saugumas : apsaugos, projekcijų, fantazmų įrankis ? Į ką nukreiptas šis susidomėjimas, kokios jo priežastys ?
Nuo vaizdo prie kalbėjimo
Yra tokių žmonių, kuriuos, rodos, gerai pažįstame, nors nė karto nebuvome sutikę. Tokia yra aktorė ir prodiuserė Julie Gayet – 6-ojo prancūzų kino festivalio Žiemos ekranai viešnia. Tik šį kartą tas jausmas kyla ne iš gerai pažįstamos psichologinės būsenos, kai atrodo, jog žmones pažįstame iš televizijos ar kino, kaip šeimos narius. Ne, šis jausmas daug gilesnis.
Šeštasis prancūzų kino festivalis Žiemos ekranai prasidėjo praeitą penktadienį, sausio 21 dieną. Atidaryme išvydome juostą Aštuoni bandymai atsitiesti ir festivalio viešnią, prancūzų aktorę ir prodiuserę Julie Gayet. Prieš publikuodami interviu su Julie Gayet, kuri sužavėjo savo gerumu, talentu, širdingu bendravimu su žurnalistais ir žiūrovais, siūlome festivalio koordinatorės Kristinos Kaghdo papasakojimą apie vieną jaudinantį filmą, palietusį daugelį jį mačiusių žiūrovų, prancūzų režisieriaus Abdellatifo Kechiche’o Juodąją Venerą.
Sausio 14-29 dienomis Unifrance pristato pirmąjį kino festivalį internete. „MyFrenchFilmFestival.com“ festivalyje matysime dešimt ilgametražių, dešimt trumpo metro ir vieną seną filmą.
Artėjant prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“ atidarymui, trumpai pristatome 6-ojo festivalio naujienas.
Filmo „Būti ir turėti“ peržiūra tik mokytojams
© N.Philibert
Koks tikslas kurti filmą apie mokyklą?
Tai vienas iš klausimų, kurį rugsėjo 25 dieną režisieriui Nikola Filiberui jo filmo „Būti ir turėti“ peržiūros metu uždavė veik šešiasdešimt Vilniaus miesto pedagogų. Režisierius atvyko į Vilniaus dokumentinių filmų festivalį (VDFF) pristatyti naujausią savo filmą „Nenetė“.
Prancūzijos nacionalinis kino centras prie Kultūros ir komunikacijos ministerijos savo interneto svetainėje www.cnc.fr pristato šalies kino teatrų lankomumo statistiką. 2009-aisiais buvo parduota virš 200 milijonų bilietų, – tai rekordas nuo 1982 metų! 2008 m. buvo parduota 190,8 milijono bilietų, o 2009 m. jų nupirkta lygiai 200,93 milijono. Tai tik patvirtina faktą, kad kinas krizės neišgyvena!
Prancūzų institutas Lietuvoje