Prancūzų instituto mediatekos fondas pasipildė 200-ais naujų muzikos plokštelių. Jus domina prancūzų atlikėjai? Prašom! Claire Diterzi, Bénabar, Arthur H, Zaz, Bax ir daug kitų. Prancūzų dainų tekstai įmantrūs, muzika dvelkia melancholija, ji kartais romantiška, kartais ne visai padori, ir net gebanti nustebinti!
Spalio 6 d. Vilniuje koncertavo jaunas, bet jau garsus prancūzų gitaristas Thibault Cauvin. Siūlome mūsų sukurtą trumpą filmą apie gitaros virtuozą ir pokalbį su juo iš svetainės diena.lt (straipsnio autorė Ieva Pepcevičiūtė).
2004 m. susibūręs Baltijos gitarų kvartetas yra vienas žymiausių klasikinės gitaros ansamblių Baltijos šalyse. Trečius metus rengiamame Baltijos gitarų festivalyje kvartetas Lietuvos publikai pristato išskirtinius gitaros koncertus, į mūsų šalį pakviečia ryškiausius pasaulio atlikėjus.
Prieš koncertą, įvykusį rugsėjo 29 d. Vilniuje, du prancūzų menininkai Magali Léger ir Rémy Cardinale Filharmonijos salėje mums leido pasiklausyti jų repeticijos. Tai buvo proga sugrįžti prie istorinio Frederiko Šopeno ir Paulinos Viardot melodijų ir mazurkų konteksto.
Nepaisant nuo XIX a. įvykusių technikos pakitimų, Rémy Cardinale ir Magali Léger savo programoje, kurią sudaro melodijos ir mazurkos pianinui ir balsui bei tik pianinui, pabandė perteikti to meto Paryžiaus salonų aplinką, kas jiems puikiai pavyko !
Prancūzijos kultūros ministerija 2010 metus paskelbė „Šopeno metais“. Organizuojama daugybė renginių didžiojo prancūzų-lenkų kompozitoriaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti. Šia proga rugsėjo 29 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija kartu su Prancūzų kultūros centru Vilniuje rengia žymiųjų kompozitoriaus mazurkų koncertą.
Dėl Pažaislio vienuolyne pradėtų renovacijos darbų, Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija turėjo surasti kitą tinkamą vietą stovyklai surengti. Grigališkojo choralo savaitė PAŽAISLIS-SOLESMES 2010 įvyks Prancūzijoje, Abbaye Saint-Pierre de Solesmes benediktinų vienuolyne rugpjūčio 10-18 dienomis. Ši savaitė skirta paminėti Solesmes benediktinų abatijos 1000-metį, Lietuvos choralistų ir Solesmes vienuolių draugystės 20-metį, liturginę Žolinės iškilmę.
Jei jums kas nors pasakytų: trimitas, būgnai, kontrabosas, pirmiausia turbūt pagalvotume — a, tradicinis džiazas.
Mes galvojome taip pat, kol vieną dieną neišgirdome grupės Jean Louis.
Kaip tik Jean Louis grupė, o tiksliau Jazzcor balandžio 20 d. koncertavo Vilniuje, klube Moulin Rouge.
Užuot kalbėję apie muziką ir bandę išvardinti, kokios muzikos srovės įtakoja šį neįtikėtiną, neapčiuopiamo skambesio kolektyvą, siūlome tiesiog pasiklausyti, kaip Aymeric Avice groja trimitu, Joachimas Florent’as kontrabosu ir Francesco Pastacaldi — mušamaisiais. Nufilmavome juos, grojančius pirmą koncerto „gabalą“, o vos nulipusius nuo scenos, pakalbinome.
Jaunas klarnetistas Rémi Delangle’is neseniai viešėjo Lietuvoje. Drauge su pianiste Rūta Stadalnykaite jis koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2009 m. Rémi Delangle’is ir Rūta Stadalnykaitė tapo Milane vykusio tarptautinio Societa Umanitaria konkurso laureatais.
Koncertą Vilniuje SUGRĮŽIMŲ festivaliui surengė Muzikų rėmimo fondas.
Trumpai svečiuodamasis Prancūzų kultūros centre, vieną ankstų rytą Rémi Delangle’is sutiko atsakyti į porą klausimų ir pavasarinio lietaus merkiamo Vilniaus fone savo mėgstamu instrumentu pagrojo vieną melodiją.
Įsivaizduokite, kad vieną žiemos rytą, paklampoję po sniego pusnis, įžengiate į Nacionalinę filharmoniją. Pro tarnybinį įėjimą, skirtą artistams, nes einate į susitikimą. Filharmonijos darbuotojas paprasčiausiai sako: koridoriaus gale pasukite dešinėn, užlipkite į antrą aukštą ir eikite ten, kur skamba muzika.
Tą rytą Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas prancūzo Olivier Grangean’o, repetavo Stravinskio „Šventąjį pavasarį”. Lietuvoje paskutinį sykį šis kūrinys skambėjo prieš kelis dešimtmečius.
1913 m. gegužės 29 d. Champs-Élysées teatre įvykusi premjera sukėlė tikrą skandalą.
Tik pradėjus kopti laiptais netgi ne muzikos mylėtojui tampa aišku, kodėl praėjusiame amžiuje ši muzika sukėlė tiek triukšmo.
Stovėdamas už salės durų, jautiesi užburtas garsų, kurie girdėti kone taip pat gerai, kaip ir viduje, priblokštas, tikriausiai todėl, kad ši muzika pažadina tai, kas mumyse tūno labai giliai.
Pertraukoje tarp repeticijų Olivier Grangean’as, trykštantis energija, tarsi tebestovėtų priešais orkestrą, papasakojo apie džiaugsmą, kurį patiria diriguodamas „Šventąjį pavasarį”, iškiliausią, jo manymu, XX amžiaus kūrinį, apie darbą su įvairių pasaulio šalių okestrais.
Prancūzų institutas Lietuvoje