Nepamirškite, kad šįvakar Hervé Le Treut pasakos apie klimato kaitos problemas (Prancūzų kultūros centre, Didžioji g. 1)!
O kol kas siūlome pasižiūrėkite dar vieną dalį interviu su dr. Audrone Galvonaite : apie tai, kaip klimato pokyčiai pasireiškia Lietuvoje (karščio bangas, niokiojamus Palangos paplūdimius ir Neringos kopas)….
Klausimas :
Kiek pakiltų vandenynų lygis, ištirpus Arkties ledynams?
Atsakymas: 0 cm
Kodėl?
Žiurekite interviu su dr. Audronė Galvonaitė (II dalį)
Ciklas «Klimato kaita»
Šiandien mokslininkai vis plačiau aptarinėja klimato kaitą. Žemės klimatas vis labiau ir labiau šyla dėl šiltnamio efekto.
Prieš Kopenhagos susitikimą, Prancūzų kultūros centras pakvietė Hervé Le Treut, Mokslų akademijos narį, atvykti į Lietuvą ir papasakoti apie šį visus liečiantį reiškinį.
Rengdamiesi šiam susitikimui, kuris įvyks Prancūzų kultūros centre lapkričio 18 d., 18 val.30 min., norėjome sužinoti, ką Lietuvos gyventojai galvoja apie klimato kaitą. Šią savaitę pateiksime lietuvių mokslininkų ir žurnalistų interviu, kuriuose jie kalba apie klimato kaitą Lietuvoje ir apie jos pasekmes.
Paskutinė dalis skirta nuotraukoms moksle. Jurgita Lekavičiūtė pasakoja apie savo atliekamus mokslinius tyrimus. Ji tyrinėja, kokias sveikatos problemas sukelia padidėjęs triukšmo lygis. Tai labai įdomus ir Lietuvoje iki šiol nedarytas darbas, jame panaudoti įvairūs skaitmeninių vaizdų apdorojimo metodai.
Trečia ir paskutinė Sebastiano Gadalio interviu dalis apie naujus periferinius Lietuvos miestų kvartalus.
Daugumai užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje labiausiai įstringa tai, kad Lietuvos miestuose, netoli žėrinčių plieninių dangoraižių galime rasti šulinį, iš kurio semiamas vanduo.
Kad šitą pamatytume, užtenka praeiti (geriau dieną) keliu nuo Kalvarijų turgaus iki Vilniaus savivaldybės pastato
Sebastiano Gadalio interviu apie Lietuvos kaimus, (antra dalis).
Spalio 19 dieną Prancūzų kultūros centre Sebastianas Gadalis (Sébastien Gadal) ir Jurgita Lekavičiūtė skaitė pranešimą «Vaizdas moksle». Pristatome Jums Sebastiano Gadalio, kaip Lietuvos teritorijos tyrinėtojo, mintis. Sebastiano Gadalio tyrinėjimo sritis susijusi su palydoviniu vaizdu ir nuotraukomis, kuriomis jis remiasi tyrinėdamas teritoriją.
Pirmoje interviu dalyje mokslininkas pasakoja, kas jį paskatino tirti Lietuvos teritoriją ir dalinasi mintimis apie mūsų šalies plėtrą, lygindamas ją su Skandinavijos šalimis.
Šią savaitę tinklaraštyje pateiksime kelis interviu su Sébastienu Gadaliu ir Jurgita Lekavičiūte: mokslininkai pasakos apie atliekamus tyrinėjimus.
O kol kas siūlome pažiūrėti keletą Lietuvos vaizdų, nufotografuotų iš palydovo ir lėktuvo. Tai nuotraukos iš Prancūzų kultūros centre vykusios parodos, surengtos kartu su Sébastieno Gadalio ir Jurgitos Lekavičiūtės paskaita.
Composition colorée d’une image Landsat 1 MSS de 1974 (côte lituanienne)
Spalvota kompozicija naudojant 1974 metais gautą Landsat-1 MSS vaizdą
Šanchajaus universiteto klasifikacija : 23 Prancūzijos universitetai tarp 500 geriausiųjų
Visų kritikuota, tačiau išsamiai išanalizuota universitetų klasifikacija, išgarsinusi Kinijos universitetą, daugiausia remiasi mokslinių tyrimų kriterijais (tikslieji mokslai ir ekonomika). Pirmą kartą tarp 40 pirmaujančių universitetų patenka Prancūzijos Pierre-et-Marie-Curie (Paris-VI) universitetas. Paryžiaus Pietų (Paris-XI) universitetas pakilo iš 49-os vietos į 43-ąją, Ecole Normale Supérieure (ENS) užima 70-ąją vietą ir nuolat kyla aukštyn.
Pasibaigus sovietiniam laikotarpiui, nuo 1990 m. Lietuvoje įvyko daug socialinių, ekonominių ir erdvinių permainų. Šios permainos pasižymi svarbiais geografinių erdvių pasikeitimais.
Sébastian Gadal ir Jurgita Lekavičiūtė dirbo kartu įgyvendinant postsovietinių miestų (pajūrio) raidos projektą Lietuvoje ir Kaliningrado srityje, naudodami palydovo atsiųstas nuotraukas ir geografines informacines sitemas (GIS).
Prancūzų institutas Lietuvoje