Didžioji 1

Frankofoniškas informacinis diskusijų blog'as

Kategorija: : Europa

Prisimenant 2011 m. Vasaros dvelksmą Brolystės tema XIX a. Prancūzija: broliška Respublika

Stéphane’as Gaconas dėsto šiuolaikinio pasaulio istoriją Burgundijos universitete ir Paryžiaus Politikos mokslų institute. Vasaros dvelksme jis skaitė paskaitą apie Prancūziją Trečiosios Respublikos metais (1870-1940). Tai laikotarpis, kai pasibaigė 1789-aisiais prasidėjusi kovos epocha, kurios metu brolystė buvo nuodugniai apmąstyta. Kiekviename šios kovos etape brolystės klausimas buvo iškeliamas siekiant išspręsti sunkų uždavinį: kaip kovos brolystę, vienijusią kovoje dėl laisvės, teisybės, tėvynės, paversti visuotine brolyste? 1848 m. revoliuciją galėtume pavadinti šio broliško polėkio kulminacija; polėkio, kuris antrojoje amžiaus pusėje patirs ne vieną išbandymą.

Ar brolystė padeda įveikti istorinę nesantaiką?

Nuo 1979 metų, kai Jeaną-Yves’ą Potelį (Žaną Ivą Potelį) išsiuntė iš Čekoslovakijos už dalyvavimą Vaclavo Havelo ir Petro Uhlo palaikymo akcijoje, jis jau trisdešimt metų nepailstamai keliauja po centrinę Europą. 1980 metais jam teko būti laivų statyklose tuo metu, kaip vyko didysis Solidarnosc streikas. 2001–2005 m. dirbo Prancūzijos ambasados Lenkijoje patarėju kultūros ir bendradarbiavimo klausimams. Jeanas-Yves Potelis yra ne tik istorijos įvykių liudininkas ir aktyvus dalyvis, bet ir politologas. Vasaros dvelksmo renginių cikle Vilniuje jis skaitė paskaitą apie kolektyvinę atmintį ir istorinę nesantaiką.

Garsiniai Europos Gulago archyvai

Prancūzijos nacionalinis mokslinių tyrimų centras (CNRS) ir Radio France Internationale (RFI) drauge pristato pirmuosius garsinius Europos gulago archyvus. Šį ambicingą projektą įgyvendino trylika mokslininkų iš aštuonių šalių (Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Rumunijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos) penkiolikoje šalių (Baltarusijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kazachstane, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje ir Vokietijoje).

„Garsiniai Europos gulago archyvai“ (http://museum.gulagmemories.eu) yra virtualus muziejus internete, kuriame pateikta liudininkų pasakojimų ir asmeninių dokumentų ištraukų.

Tema : Europos apgyvendimas (II dalis) Priešistorė ir teritorija pagal Axel Clevenot

Prancūzų režisierius Axel Clevenot, Vilniuje pristatęs savo filmą „Pirmieji europiečiai“, birželio 16 d. ciklo Vasaros dvelksmas metu skaitė paskaitą Prancūzų kultūros centre.

 Paskaitoje buvo nagrinėjamas teritorijos ir tapatybės klausimas, nes kaip teigia Axel Clevenot:

„Tyrinėti priešistorę – tai reiškia tyrinėti žmogų teritoriniu aspektu“

Dvi pagrindinės priežastys:

Otto Emmanuel Bay Station lacustre de Moosee 1891. Tipiškas XIX a priešistorės žmogų vaizduojantis paveikslas.

 

Tema : Europos apgyvendimas (I dalis) „Pirmieji europiečiai“ rež. Axel Clevenot

Liepos mėnesį prancūzų režisierius Axel Clevenot (žiūrėti jo blogą) pirmą kartą už Prancūzijos ribų, kino teatre Pasaka pristatė savo filmą „Pirmieji europiečiai“.

Šis filmas piešia Europos apgyvendinimo istoriją nuo 1,8 milijono iki 3000 metų prieš mūsų erą. 3000 metų prieš Jėzų Kristų – laikas iki rašybos atsiradimo, metas, kai paliekame priešistorę ir persikeliame į istoriją.

Filmo anonsas

Kalbos Alex’as Taylor’as konferencijų ciklo « Vasaros dvelksmas » metu, Vilniuje

Besiruošdamas vesti rytines radijo laidas, kurios debiutuos mėnesio pabaigoje radijo stotyje France-musique, Alex’as Taylor’as, prancūzų spaudoje vadinamas « Ponu Europa », dalyvavo konferencijoje Prancūzų kultūros centre, Vilniuje.

Naujausioje savo knygoje „Bouche bée, tout ouïe… ou comment tomber amoureux des langues“ (leidykla Jean-Claude Lattès, 2010) Alex‘as Taylor‘as apžvelgia, kaip kalba praplečia kiekvieno iš mūsų mąstyseną. Jis remiasi žymių kalbininkų surinktais faktais apie tokias skirtingas savo kilme ir paplitimu kalbas, kaip didžiosios Vakarų kalbos, slavų, Amerikos indėnų, japonų, Australijos aborigenų, Afrikos genčių kalbos.

Interviu Guy-Pierre Chomette: Europos geografinio centro beieškant

Vilniuje birželio mėnesį lankėsi žurnalistas bei rašytojas Guy-Pierre Chomette. Jis tyrinėjo Europos geografinį centrą, esantį Purnuškių kaime, 26 km nuo Vilniaus.

Po 2004 m. išleistos knygos „Europos pakraštys“, kurioje jis pasakoja apie savo 7000 km kelionę palei Europos Sąjungos rytinę sieną, nuo Egėjo iki Barenso jūros, Guy-Pierre Chomette toliau tyrinėja rytinės Europos ribas, ieškodamas Europos geografinių centrų. Kaip jis pats sako:

Graikijos krizė

Antroji interviu apie Europos identitetą dalis, kur kalbama apie Graikijos krizę.



Modulis Europos identitetas Mykolo Romerio universitete (I dalis)

Kaip kiekvienais metais, Mykolo Romerio universitetas organizuoja jungtinį frankofoninį modulį Europos identitetas. Šįkart Prancūzijos politikos mokslų institutų ir Mykolo Romerio universitetų dėstytojai nagrinės temą Europos galia pasaulio kontekste.

Kas yra Europos identitetas?

Tokį daug apimantį klausimą uždavėme keliems lietuvių ir prancūzų dėstytojams per pirmąją modulio dalį, vykusią 2010 m. kovo 15-24 d. Kaip ir buvo galima tikėtis, jie atsakė labai plačiai: kalbėjo apie Europos identitetą, Graikijos krizę, prancūzų ir lietuvių identitetą, Lietuvos ekonomiką ir, žinoma, apie prancūzų karo laivus, kuriuos nori pirkti Rusija.

Pascal Orcier disertacija

Prancūzų kultūros centro Mediatekoje galite susipažinti su Pascalio Orcier’o, geografijos mokslų daktaro, disertacija « Teritorijų persiskirstymai rytiniame Baltijos regione (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) ». Nuo 2003 iki 2005 metų Pascalis Orcier’as dirbo Prancūzijos ambasados Latvijoje Kultūros skyriaus asistentu.

Komentarai išjungti