Didžioji 1

Frankofoniškas informacinis diskusijų blog'as

Kategorija: : Istorija

Interviu su režisieriumi Michel Vuillermet Marija Kiuri: anapus legendos

2011-ieji – Marìjos Kiurì (Marie Curie) metai. Gruodžio 10-ąją sukako šimtas metų nuo tos dienos, kai ši mokslininkė – pirmoji pasaulyje – antrąsyk pelnė Nobelio premiją už jos atliktus radžio ir polonio (elemento, kurį jį pavadino gimtosios šalies garbei) tyrinėjimus.

Šimtųjų metinių proga Les Films d’un jour, Arte France, l’Institut Curie ir CNRS Images sukūrė dokumentinę juostą Marija Kiuri: anapus legendos. Remdamiesi mokslininkės autobiografija, užrašais ir laiškais, filmo kūrėjai atkuria šios žymios, bet taip menkai pažįstamos moters paveikslą. Šiais metais filmų mokslo tema festivalyje Pariscience 2011 ši juosta laimėjo Pierre-Gilles de Gennes premiją.

Kauno Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvių ir prancūzų kultūriniai saitai XIX amžiuje

55-ajame leidinio Darbai ir dienos tome paskelbti pranešimai (prancūzų k., santraukos lietuvių k.) iš tarptautinės konferencijos Lietuvių ir prancūzų kultūriniai saitai XIX amžiuje, vykusios 2010 m. balandžio 23 d. Vytauto Didžiojo universitete.

Publikuojami pranešimai:

Prisimenant 2011 m. Vasaros dvelksmą Brolystės tema XIX a. Prancūzija: broliška Respublika

Stéphane’as Gaconas dėsto šiuolaikinio pasaulio istoriją Burgundijos universitete ir Paryžiaus Politikos mokslų institute. Vasaros dvelksme jis skaitė paskaitą apie Prancūziją Trečiosios Respublikos metais (1870-1940). Tai laikotarpis, kai pasibaigė 1789-aisiais prasidėjusi kovos epocha, kurios metu brolystė buvo nuodugniai apmąstyta. Kiekviename šios kovos etape brolystės klausimas buvo iškeliamas siekiant išspręsti sunkų uždavinį: kaip kovos brolystę, vienijusią kovoje dėl laisvės, teisybės, tėvynės, paversti visuotine brolyste? 1848 m. revoliuciją galėtume pavadinti šio broliško polėkio kulminacija; polėkio, kuris antrojoje amžiaus pusėje patirs ne vieną išbandymą.

Prisimenant 2011 m. Vasaros dvelksmą Brolystės tema Seserystė

Šią vasarą surengtame renginių cikle Vasaros dvelksmas kalbėjome apie Brolystę. Birželio 9 d. paskaitą tema Politikos seserys, arba moterys politinės brolystės akivaizdoje Prancūzijoje skaitė Bérangère Kolly (Bėranžer Kolì), Paryžiaus 1 universiteto filosofijos studijų doktorantė. Siūlome pasiklausyti paskaitos įrašo lietuvių kalba ir Daivos Repečkaitės interviu su Bérangère Kolly atgimimas.lt.

Pirma dalis. Seserystės sąvokos, oponuojančios prancūziškai brolystės sąvokai, atsiradimas.

Ar brolystė padeda įveikti istorinę nesantaiką?

Nuo 1979 metų, kai Jeaną-Yves’ą Potelį (Žaną Ivą Potelį) išsiuntė iš Čekoslovakijos už dalyvavimą Vaclavo Havelo ir Petro Uhlo palaikymo akcijoje, jis jau trisdešimt metų nepailstamai keliauja po centrinę Europą. 1980 metais jam teko būti laivų statyklose tuo metu, kaip vyko didysis Solidarnosc streikas. 2001–2005 m. dirbo Prancūzijos ambasados Lenkijoje patarėju kultūros ir bendradarbiavimo klausimams. Jeanas-Yves Potelis yra ne tik istorijos įvykių liudininkas ir aktyvus dalyvis, bet ir politologas. Vasaros dvelksmo renginių cikle Vilniuje jis skaitė paskaitą apie kolektyvinę atmintį ir istorinę nesantaiką.

Paskaitų garso įrašai Susitikimas su sociologu Pierre-Martinot Lagarde

Pjeras-Martinò Liagardas, Tarptautinio darbo biuro specialusis patarėjas, jėzuitų bendruomenės narys, paskaitoje Atskirtis ir globalizacija kalbėjo apie brolystės sąvoką, kuri jį žavi būtent savo kompleksiškumu.

Garsiniai Europos Gulago archyvai

Prancūzijos nacionalinis mokslinių tyrimų centras (CNRS) ir Radio France Internationale (RFI) drauge pristato pirmuosius garsinius Europos gulago archyvus. Šį ambicingą projektą įgyvendino trylika mokslininkų iš aštuonių šalių (Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Rumunijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos) penkiolikoje šalių (Baltarusijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kazachstane, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje ir Vokietijoje).

„Garsiniai Europos gulago archyvai“ (http://museum.gulagmemories.eu) yra virtualus muziejus internete, kuriame pateikta liudininkų pasakojimų ir asmeninių dokumentų ištraukų.

Diskucija Prancūzų kultūros centre, 2011 m. balandžio 20 d. Istorija ir ateitis

Balandžio 20 d., 18 val. Prancūzų kultūros centre vyks diskusija Istorija ir politika: sudėtingas santykis, kurioje dalyvaus prancūzų istorikas Vensanas Diukleras (Vincent Duclert), VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžėjus Pukšto ir Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Komentarai išjungti

Žiemos ekranai (2011) Abdellatifo Kechiche’o Juodoji Venera

Šeštasis prancūzų kino festivalis Žiemos ekranai prasidėjo praeitą penktadienį, sausio 21 dieną. Atidaryme išvydome juostą Aštuoni bandymai atsitiesti ir festivalio viešnią, prancūzų aktorę ir prodiuserę Julie Gayet. Prieš publikuodami interviu su Julie Gayet, kuri sužavėjo savo gerumu, talentu, širdingu bendravimu su žurnalistais ir žiūrovais, siūlome festivalio koordinatorės Kristinos Kaghdo papasakojimą apie vieną jaudinantį filmą, palietusį daugelį jį mačiusių žiūrovų, prancūzų režisieriaus Abdellatifo Kechiche’o Juodąją Venerą.

Tema : Europos apgyvendimas (II dalis) Priešistorė ir teritorija pagal Axel Clevenot

Prancūzų režisierius Axel Clevenot, Vilniuje pristatęs savo filmą „Pirmieji europiečiai“, birželio 16 d. ciklo Vasaros dvelksmas metu skaitė paskaitą Prancūzų kultūros centre.

 Paskaitoje buvo nagrinėjamas teritorijos ir tapatybės klausimas, nes kaip teigia Axel Clevenot:

„Tyrinėti priešistorę – tai reiškia tyrinėti žmogų teritoriniu aspektu“

Dvi pagrindinės priežastys:

Otto Emmanuel Bay Station lacustre de Moosee 1891. Tipiškas XIX a priešistorės žmogų vaizduojantis paveikslas.

 

Page 1 sur 212